Dictionary of the Lithuanian Language.
apsibliauti — menk. apsiverkti: Tas Jonelis, tėvą pamatęs, apsibliovė Krtn. Apsibliovė vaikas iš to skausmo Slnt. bliauti; apsibliauti; atbliauti; įbliauti; išbliauti; nubliauti; pabliauti; parbliauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atbliauti — intr. 1. bliaunant atbėgti: Kieno čia avelė atbliauna? Ėr. Veršeliai atbliauna Š. 2. refl. atsiliepti bliovimu: Veršelis miške bliovė bliovė, bet niekas jam neatsibliovė Štk. 3. menk. verkiant ateiti: Jau gal prisimušė vaikai – mažasai atbliauna… … Dictionary of the Lithuanian Language
bliauti — bliauti, na ( ja), bliovė intr. 1. SD329, R, K rėkti (apie avį, ožką, veršį): Avis bliauna J. Rodės man išties, kad jaučių kaimenė bliovė K.Donel. Ko ta telyčiukė bliauja (bliauna)? Gs. Karvės bliauna gurbe, gal visą dieną neliuobtos Kp. Kieno… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbliauti — 1. intr. bliaunant išbėgti ar išeiti: Avys išbliovė į ganyklą Grg. 2. tr. bliaunant išprašyti: ^ Viena avis del visų išbliauna Vdžg. 3. intr. išgalėti bliauti: Veršis išbliauna kaip jautis Pn. Tas veršis bliovė, paskui užkimo ir pradėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
nubliauti — 1. intr. bliaunant nubėgti: Kažkur nubliovė ta mūsų avelė Rm. 2. refl. K subliauti. 3. refl. bliaunant nusigaluoti: Nebijok, nenusibliaũs oželis, tegu bliauna Ėr. 4. tr. menk. apverkti: Vieno nenubliovėme, ir kitas mirė vaikas Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
pabliauti — 1. intr. kurį laiką bliauti: Nupirkta ožka pabliaũs kelias dienas ir apsipras Rm. 2. intr. menk. kurį laiką paverkti: Bliauk bliauk – pabliausi ir apsistosi Grg. 3. tr. menk. pasakyti ką nereikalinga: Jis niekad nieko be reikalo nepabliaus,… … Dictionary of the Lithuanian Language
prabliauti — intr. 1. praleisti (laiką) bliaunant: Karvė per dieną prabliovė ir galvos nelenkė (neėdė) Trgn. 2. menk. praverkti: Kai kada tai vaikas pernakt prabliauna Trgn. 3. menk. negražiai pradainuoti: Visą mielą naktelę prabliovė bernai Trgn. bliauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pribliauti — tr. 1. refl. K bliauti iki soties: Prisibliaũs ožkelė netekus vaiko Rm. 2. menk. priverkti: Pribliovė septynias skleinyčes ašarų Dr. 3. refl. menk. iki soties prisiverkti: Prisibliausi vyro diržą čiulpdama Ds. 4. menk … Dictionary of the Lithuanian Language
subliauti — intr. 1. surikti (apie avį, ožką, veršį...): Kažin kas subliovė krūmuos, gal karvė atliko Kp. Kaip pajutus meška, kad pilvas prarėžtas, nesavu balsu subliovus BM68. ^ Juodas jautis subliovė, visus žmones sugriovė (naktis) Vlkv. 2. refl. Ds… … Dictionary of the Lithuanian Language
užbliauti — intr. 1. SD438 žr. subliauti 1: Kažkokiuo balsu kad užbliovė veršis! Rm. Oi ir užbliovė žilas ožiukas KrvD171. 2. refl. galą gauti bebliaunant: Užsibliaũs avytė Lp. 3. menk. imti balsu verkti: Kad užbliovė vaikas prie svetimų [žmonių], negražu… … Dictionary of the Lithuanian Language
